Articles

IMUNITETAS

In Verta žinoti on gruodžio 5, 2011 by sveikatavisiems

Imunitetas – lyg nematomas skydas, saugantis organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Kasdien mus „puola“ daugybė mikroorganizmų, bet stipraus imuniteto dėka  nesergame nuolat vis kita liga. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą. Jos laukia rimti išbandymai, nes neigiamas išorės poveikis stiprėja, todėl svarbu stiprinti organizmą . Civilizacijos patogumus  derinkime su  judėjimu, buvimu gryname ore, vandenyje, saulės voniomis.

Kad organizmo vidinė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Prancūzų fiziologas Claude Bernard (1813-1878) suformulavo teiginį, puikiai atspindintį imuniteto esmę. „Mikrobai yra niekas, terpė – viskas“. Jei žmogaus kūno terpė neužteršta, visi apsaugos mechanizmai veikia normaliai. Tuomet jokie įsibrovėliai nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami. Kas kita, jei terpė užsiteršia. Tada prasideda ligos. Vokiečių gydytojas H.H.Reckeweg (1905-1985) šiuos taršalus vadino homotoksinais, t.y. žmogaus nuodais.

Homotoksinai – tai viskas, kas žmogui kenkia. Tai ir fiziniai veiksniai (karštis, šaltis, vibracija, elektromagnetinai laukai, radiacija, mechaninis poveikis ir kt.), ir cheminės medžiagos (buitinė chemija, atmosferos užterštumas, apdailos medžiagos, maisto priedai, vaistai ), biologiniai veiksniai (gyvūnų įkandimai, bakterijos, virusai, grybeliai, skiepų medžiagos ir kt.) bei įvairūs psichologiniai ir socialiniai poveikiai (darbo netekimas, gyvenamosios vietos pakeitimas, netektys, konfliktinės situacijos, pervargimas ir kt.).

Mokslas apie tai, kaip pašalinti iš organizmo homotoksinus naudojant natūralias priemones, vadinamas homotoksikologija. Remiantis homotoksikologija, visi ligos požymiai yra organizmo pastangų neutralizuoti arba pašalinti nuodus išraiška. Pralaimėti šios kovos, žinoma, nesinori.

Nors nemažai imuninės sistemos faktorių yra paveldima, daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių. Geriausias imuniteto stiprinimo būdas – sveika gyvensena. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms, reikia laikytis darbo bei poilsio režimo, vengti streso, nepamiršti fizinio aktyvumo. Daug naudingiau pasivaikščioti miške arba parke, nei minti dviratį ar bėgimo takelį tvankiame sporto klube.

 1. Svarbi tinkamai subalansuota mityba

Organizmas turi pakankamai gauti reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų ir vitaminų. Jeigu organizmui trūksta baltymų, apie gerą imunitetą galima tik pasvajoti. Valgyti reikia viską: mėsą, žuvį, pieną bei jo produktus, grūdų gaminius ir, žinoma, daržoves bei vaisius, o ne misti vien salotų lapais ar laikytis nevisaverčių dietų, kurių šiuo metu itin gausu įvairių žurnalų puslapiuose. Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Jo neturi būti per daug. Vidutinė moteris turi per parą gauti 2-2,5, vyras – 3-3,5 litro skysčių, kad turėtume kuo išplauti iš  šlakus. Maiste turi būti pakankamai vaisių ir daržovių. Jie aprūpina vitaminais ir mineralais, reikalingais organizmo biocheminėms reakcijoms normaliai vykti. Be to, vaisiai ir daržovės saugo kūno terpę nuo parūgštėjimo, stabdančio natūralius organizmo apsivalymo procesus. Vaisių ir daržovių antioksidantai saugo nuo laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti ląstelių struktūras.

Kiekvieną dieną mūsų organizmas praranda milijonus ląstelių ir tiek pat jų pagamina, panaudodamas „statybines“ medžiagas, kurias gauna mums valgant, geriant, kvėpuojant. Ląstelių gamyba – nepertraukiamas procesas, o žmogaus sveikata priklauso nuo „statybinių medžiagų“ kokybės. Tad akivaizdu, kad mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai, o kokybiškas maistas – ne prabanga. Todėl pastaruoju metu vis populiaresni tampa ekologiški, be chemikalų užauginti produktai. Pažymėtina, kad geram organizmo atsparumui ypač yra svarbi sveika žarnyno mikroflora, t.y. gerosios ten gyvenančios bakterijos. Jos padeda perduoti informaciją apie patekusius į organizmą sukėlėjus imuniniams organams. Jei kiekvieną kartą peršalę griebsitės antibiotikų – žarnyno mikroflora išsiderins, imunitetas silps. Jei vartojote antibiotikų, nepamirškite atstatyti žarnyno bakterijų bendruomenę, kurią pastarieji naikina. Kad žarnyno bakterijos „prigytų“, svarbūs probiotikai, gerųjų bakterijų augimą stimuliuojančios medžiagos.

 2. Judėjimas – sveikata

Sportuodami grūdinamės, vadinasi, stipriname organizmo atsparumą ligoms – imunitetą. O judėjimo galimybės didelės. Be tradicinių, aerobikos bei treniruoklių salių, baseino, galime lankyti šokius, jogos pratybas.

3. Miegas

Pakankamas miego kiekis – suaugusiems jo įprastai reikia 6-8 valandų. Miegas yra neišvengiama organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti dienos metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį. Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Geras miegas yra svarbiausia sąlyga, padedanti susigrąžinti jėgas po dienos darbų. Dažniausia pervargimo, persitempimo, streso priežastis būna ne per daug darbų, o nekokybiškas poilsis. Gerai išsimiegoti (ir ne tik pakankamai ilgai, bet ir pakankamai kokybiškai!) nepaprastai svarbu.

Kas rodo, kad imunitetas nusilpęs?

Tai dažnai besikartojančios infekcijos, sunki, užsitęsusi ligos eiga, besikeičianti patologijos vieta. Yra natūralių priemonių, galinčių padėti organizmui sustiprėti, grąžinančių jam gebėjimą apsiginti. Nusilpusį organizmo priešvirusinį atsparumą, pasireiškiantį dažnais peršalimais, besikartojančia herpeso infekcija.

Mūsų organizmas – tai labai sudėtingas biologinis mechanizmas, turintis didžiules prisitaikymo galimybes, kurios, deja, taip pat turi ribas, kartais reikėtų stabtelėti ir pailsėti, o gal net šiek tiek sumažinti tempą. Vietoj eilinės vitaminų pakuotės ar kitų reklamuojamų imunitetą stiprinančių piliulių išsivirkime arbatos ir ramiai pasėdėkime arba vakare anksčiau atsigulkime ir gerai išsimiegokime.

Parengė: visuomenės sveikatos specialistė Ilona Iždonaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: